Teisingai analizuoti ir nustatyti audinio savybes bei tinkamai jas pritaikyti drabužių dizainui yra pagrindinės žinios, kurias turi įvaldyti kiekvienas dizaineris. Priešingu atveju dėl netinkamo audinio identifikavimo gali kilti problemų kuriant, gaminant, nešiojant ar skalbiant visą drabužį. Drabužių audinio identifikavimas apima žaliavų, išvaizdos savybių ir išvaizdos kokybės identifikavimą. Norint stebėti ir atpažinti audinius reikia ne tik regos, bet ir klausos, lytėjimo, net uoslės. Pavyzdžiui, vizualinis stebėjimas apima audinio blizgesį, dažymą, paviršiaus šiurkštumą ir jo pynimo, tekstūros ir pluoštų išvaizdos ypatybes. Grynos medvilnės audinys turi bendrą blizgesį, mažiau rafinuotą išvaizdą ir netgi gali turėti medvilnės mazgų ar nešvarumų. Vilnos ir poliesterio mišiniai pasižymi ryškesniu blizgesiu, žvilgančiu efektu, šiek tiek standesniu korpusu, kuriam trūksta minkštumo, kuris ryškėja didėjant poliesterio kiekiui. Jie neturi minkštumo, elastingumo ir yra trapūs, lygūs ir net plokšti. Lytėjimo stebėjimas leidžia pajusti audinio ir pluošto minkštumą, glotnumą, tekstūrą, elastingumą ir temperatūrą. Rankomis taip pat galima išmatuoti siūlų stiprumą ir pailgėjimą pluoštuose.
Skirtingi audiniai turi skirtingas savybes, tokias kaip pralaidumas orui, drėgmės sugėrimas ir šilumos išlaikymas. Pavyzdžiui, medvilniniai audiniai gerai pralaidūs orui ir sugeria drėgmę, yra patogūs nešioti, gerai išlaiko šilumą, todėl jie yra idealus audinys vaikų drabužiams. Renkantis audinį, būtina patikrinti jo pralaidumą orui, šilumos išlaikymą, drėgmės sugėrimą, statinės elektros energijos savybes, o tada atsižvelgti į audinio trapumą, svorį, minkštumą ir apdangalą, kad būtų galima nustatyti, kokiai formai ir stiliui jis tinka.
